Sveikos, gyvos upės palaiko žmones ir gamtą. Panaikindama užtvankas, užliedama šlapžemes, pakeisdama kanalizaciją ir išlaisvindama laukinę gamtą, „Rewilding Europe“ ir jos partneriai atgaivina upes besikeičiančiame kraštovaizdyje visame žemyne.
Jonas A. Juarezas
Laukinių vandenų svarba
Upėse yra turtingiausia biologinė įvairovė Žemėje ir jos teikia daug esminės naudos žmonėms ir gamtai. Sveikos, laisvai tekančios upės, kurios yra gerai sujungtos su aplinkiniais kraštovaizdžiais, siūlo daugybę laukinių gyvūnų rūšių buveinių. Jie taip pat valo vandenį, sumažina potvynių riziką pasroviui ir stiprina atsparumą klimato kaitai.
Tačiau dauguma Europos upių dabar yra nualintos – užterštos, kanalizuotos ir suskaidytos užtvankų, užtvankų ir užtvankų. Dėl šių pokyčių smarkiai sumažėjo biologinė įvairovė ir vandens kokybė, taip pat išnyko didžiulės salpos ir pelkės. Klimato kaitai atnešus naujų iššūkių, mums skubiai reikia naujų santykių su vandeniu – vėl priimti jį į savo kraštovaizdį ir, kur galime, atnaujinti.
Džeimsas Šaulys
Artūras de Bruinas
Užtvankų ardymas
Bendradarbiaudama su rewilding komandomis mūsų partnerių kraštovaizdžių portfelyje visame žemyne, „Rewilding Europe“ stengiasi vis didesniu mastu atkurti upes ir aplinkines sritis. Tikimės, kad parodydami, kaip upes galima sugrąžinti gyvybei – ir plačią naudą, kurią tai suteikia – galėsime įkvėpti kitus sekti mūsų pėdomis.
Upių perpylimas reiškia, kad jiems suteikiama erdvės ir laisvės patiems valdytis, o dinamiški, natūralūs procesai, tokie kaip laisvas vandens tekėjimas ir potvyniai, grąžina jiems sveikatą. Vienas iš efektyviausių ir ekonomiškiausių būdų tai padaryti yra užtvankų pašalinimas. Per pastaruosius kelerius metus, finansiškai remiant programą „Open Rivers“, keleto „Rewilding Europe“ kraštovaizdžių atkūrimo komandos sustiprino pastangas atgaivinti upes, išardydamos dirbtines kliūtis.
Jonas A. Juarezas
Išlaisvinamos Centrinės Apeninų upės
2024 m. spalį „Rewilding Apeninnes“ komanda prižiūrėjo penkių mažų užtvankų pašalinimą iš 44 kilometrų ilgio Džovenko upės, kuri teka iš pietų į šiaurę per Abruco, Lazio ir Molizės nacionalinį parką, Centrinio Apeninų atkūrimo kraštovaizdžio širdyje Italijoje. Dėl to 11 kilometrų upės ruožas dabar pirmą kartą per dešimtmečius vėl teka laisvai.
Remiantis šia sėkme, 2025 m. rugsėjį buvo pašalinta 30 metrų ilgio užtvanka prie Liri upės, į kurią įteka Giovenco. Dėl šios intervencijos Liri buvo atlaisvinta kiek daugiau nei 11 kilometrų, o tai ženklina dar vieną svarbų žingsnį siekiant atkurti natūralius kraštovaizdžio vandens kelius ir pagerinti vandens ir pakrančių laukinės gamtos ryšį.
„Centriniuose Apeninuose labai svarbu pašalinti užtvankas, kurios tikrai užstoja upes“, – sako Rewilding Apeninnes komandos vadovas Mario Cipollone. „Nugriovus šias kliūtis upės vėl gali kvėpuoti ir geriau palaikyti gamtą bei žmones. Klimato kaitos akivaizdoje laisvai tekantį gėlą vandenį turime laikyti brangiu ištekliu, kurį reikia branginti.”
„Klimato kaitos akivaizdoje laisvai tekantį gėlą vandenį turime laikyti brangiu ištekliu, kurį reikia branginti.
Mario Cipollone
Komandos vadovas, Rewilding Apeninai
Laukinės gamtos sugrįžimo palaikymas
Atkūrus laisvą vandens tekėjimą Giovenco ir Liri upėse, vėl atverti migracijos keliai pažeidžiamoms ir svarbioms vandens rūšims, pvz., baltažiečiams vėžiams ir Viduržemio jūros upėtakiams, o tai naudinga daugeliui kitų laukinių gyvūnų. Giovenco upėtakiai jau iš naujo apgyvendino upės ruožą prieš srovę, kur buvo pašalinta žemiausia užtvanka.
Rewilding Apeninines komandos pastangos atkurti upę neapsiriboja užtvankų pašalinimu, o nuolatinis Viduržemio jūros upėtakių ir baltųjų vėžių paleidimas papildo natūralų abiejų rūšių sugrįžimą. Nuo 2021 m., įkūrus vėžių veisimo centrus visame kraštovaizdyje, į vietines upes buvo paleista beveik 8 000 baltanagių vėžių jauniklių, o maždaug 4 000 Viduržemio jūros upėtakių jauniklių buvo paleista į Liri intaką, vadinamą Romito, 2025 m., bendradarbiaujant su Loserve Zomppoature. Komanda taip pat pašalino apie 400 invazinių Atlanto margųjų upėtakių iš Romito, kad padėtų Viduržemio jūros upėtakiams sugrįžti.
Šiaurės šalių taigos barjerų laužymas
Užtvankų šalinimo pastangos taip pat išlaisvina upes ir didina vandens biologinę įvairovę Šiaurės šalių Taigos kraštovaizdyje Švedijoje. 2025 m., remiama Open Rivers programos finansavimo, Rewilding Sweden komanda prižiūrėjo trijų užtvankų – Mjösjödammet, Fräkentjärnsdammen ir Malsjödammen – pašalinimą Vindelio upės baseine, atkuriant 102 kilometrus laisvai tekančio vandens kelio. Tai įvyko po to, kai 2024 m. tame pačiame baseine buvo pašalintos keturios užtvankos, o 2026 m. planuojama nugriauti dar dvi.
Dauguma užtvankų, pašalintų Vindelio upės baseine, yra ilgas Švedijos pramoninio masto miškininkystės istorijos palikimas, kai daugelis upių buvo kanalizuotos ir užtvenktos, kad rąstai galėtų plaukti pasroviui. Kai kuriose vietose medinės grindys buvo išklotos palei upių vagas, kad būtų lengviau pratekėti medienai, dar labiau sutrikdant natūralius upės procesus.
„Beveik kiekviena čia esanti upė kažkada buvo išvalyta nuo natūralių kliūčių ir užtvenkta, kad mediena plūduriuotų“, – sako Rewilding Švedijos lauko pareigūnas Isakas Edstromas. „Tos dienos jau praėjo – dabar mūsų misija yra sugrąžinti Šiaurės šalių Taigos upes.
Jonas A. Juarezas
Jonas A. Juarezas
Gyvų upių link
Be užtvankos pašalinimo, „Rewilding Sweden“ komanda imasi papildomų darbų, kad padėtų upėms gyti – pašalina medines grindis ir grąžina riedulius bei akmenis į upių vagas. 2025 m. komanda atkūrė keturių upių atkarpas Vindelio upės baseine – Rödån, Brokbäcken, Abramsån ir Kamsjöbäcken – kurių bendras ilgis viršijo du kilometrus.
Kaip ir „Rewilding Apennines“ komanda, „Rewilding Sweden“ komanda taip pat stengiasi paremti laukinės gamtos sugrįžimą tiksliniais leidimais. Bendradarbiaujant Rewilding Sweden, vietos savivaldybėms ir žvejybos valdymo organizacijoms, įskaitant Vindelälvsfiske (Vindelio upės žuvininkystės fondą), įvairiose kraštovaizdžio upėse 2024 ir 2025 m. buvo paleisti apie 200 000 margųjų upėtakių jauniklių. Bendras tikslas – gerai sujungti, gyvybingi vandens keliai su gausiomis upėtakių populiacijomis, kurie ne tik padės atgaivinti gamtą, bet ir suteiks ekonominės naudos iš tvarios žvejybos – taip padės žmonėms ir upėms klestėti kartu.
Didinant mastelį
Sveikos upės yra gyvybiškai svarbios, o ne tik vandens kanalai. Dirbdami su gamta, o ne bandydami ją kontroliuoti, upių atkūrimas suteikia ekonomiškai efektyvius, ilgalaikius sprendimus kai kuriems iš aktualiausių šiandienos aplinkos ir socialinių iššūkių – didina biologinę įvairovę, stabdo klimato kaitą ir gerina žmonių gerovę. Štai kodėl „Rewilding Europe“ stengiasi padidinti upių atgimimą visame žemyne.
Daugelyje savo veiklos kraštovaizdžių – nuo Centrinių Apeninų iki Šiaurės Taigos ir už jos ribų – „Rewilding Europe“ ir jos partneriai ištiesia pagalbos ranką upėms gydyti. Galutinis tikslas yra, kad gyvybingos upės tvarkytųsi pačios – vykstant dinamiškiems gamtos procesams, atnaujinant senas buveines, kuriant naujas ir palaikont gausią laukinę gamtą. Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip galite paremti upių perpylimą, apsilankykite mūsų Rewilding Rivers puslapyje.
